Ko trūksta Lietuvos vyrams: Lietuva ir pasaulis
Naudoti tyrimai ir šaltiniai nurodyti pabaigoje. Redakcinės taisyklės
Kiekvienos šalies mityba palieka savų spragų. 2024 m. pasaulinis tyrimas šalis po šalies įvertino, kiek vyrų vien su maistu negauna pakankamai 15 vitaminų ir mineralų. Štai kur yra Lietuvos vyrai, kaip atrodome šalia kaimynų ir viso pasaulio, ir ką valgyti.
2024 m. pasaulinio tyrimo (Passarelli ir kt., Lancet Global Health) modelio vertinimais, Lietuvos vyrų dažniausiai trūkstamos medžiagos yra vitaminas C, vitaminas E ir magnis. Vitamino C trūkumas Lietuvoje dažnesnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, o cinko ir folio rūgšties padėtis, palyginti su kaimynais, gera. Palyginus toje pačioje šalyje ir amžiaus grupėje, vyrams dažniau nei likusiai populiacijai trūko magnio, cinko, vitaminų C, A ir B6, tiamino ir niacino. Tai vertinimai vien pagal maistą, todėl juos geriau skaityti kaip eiliškumą, o ne tikslius procentus.
Turinys
- Lietuvos vyrai: kur modelis mato spragas
- Kaip atrodome pasaulyje
- Medžiagos, kurių vyrams trūksta dažniau
- Patikra: ką išmatavo Japonijos nacionalinis tyrimas
- Skaičius skaitykite atsargiai
- Kodėl šiandieninė mityba jų neduoda pakankamai
- Ką valgyti
- Jei norite patikrinti savo kasdienius valgius
- Kada kreiptis į gydytoją
- Dažnai užduodami klausimai
- Šaltiniai
- Skaitykite toliau
Lietuvos vyrai: kur modelis mato spragas
- Metodas
- Pagal 2018 m. mitybos duomenis įvertintas suvartojimo pasiskirstymas kiekvienoje šalyje, paskui dalis žmonių, gaunančių mažiau nei tarptautiniai poreikiai. Daugeliui šalių pasiskirstymo forma perimta iš panašios šalies
- Rezultatas
- Pasaulyje jodo, vitamino E, kalcio ir geležies, vertinama, nepakanka daugiau nei 6 iš 10 žmonių
- Ribotumas
- Tik maistas: praturtinti produktai ir papildai neįtraukti, todėl rezultatai gali skirtis nuo nacionalinių tyrimų
Pagal paskelbtus tyrimo duomenis, štai vertinama dalis vyresnių nei 20 metų vyrų, kurie gauna nepakankamai, Lietuvoje ir trijose kaimyninėse šalyse, toms medžiagoms, kurios bent vienoje iš jų yra aukštai.
| Maistinė medžiaga | Lietuva | Latvija | Estija | Lenkija |
|---|---|---|---|---|
| Vitaminas C | 72 % | 65 % | 53 % | 43 % |
| Vitaminas E | 62 % | 73 % | 86 % | 37 % |
| Magnis | 45 % | 66 % | 37 % | 16 % |
| Geležis (silpnas signalas vyrams) | 37 % | 6 % | 61 % | 41 % |
| Kalcis | 35 % | 35 % | 40 % | 52 % |
| Folio rūgštis | 29 % | 52 % | 67 % | 8 % |
| Cinkas | 16 % | 36 % | 9 % | 18 % |
2018 m. modelio vertinimai pagal Passarelli ir kt. (2024), vyresni nei 20 metų vyrai, amžiaus grupės pasvertos pagal gyventojų skaičių. Paryškinta: kiekvienos šalies trejetas (be jodo, seleno ir vitamino D; žr. „Skaičius skaitykite atsargiai“).
- Vitaminas C pirmoje vietoje. Tarp 70 šalių, kurias ištraukėme iš duomenų, Lietuva vitamino C trūkumu yra 22-oje vietoje. Jo daugiausia vaisiuose ir šviežiose daržovėse, kurių žiemą valgome mažiau.
- Vitaminas E antras. Jo daugiausia riešutuose, sėklose ir augaliniuose aliejuose.
- Magnis trečias, nors ir rečiau nei Latvijoje. Daugiausia jo sėklose, riešutuose, ankštiniuose ir viso grūdo produktuose.
Kaip atrodome pasaulyje
Pagrindinės trys vyresnių nei 20 metų vyrų spragos pagal tuos pačius modelio vertinimus:
| Šalis | Trys pagrindinės spragos (nuo didžiausios) |
|---|---|
| Lietuva | Vitaminas C, vitaminas E, magnis |
| Latvija | Vitaminas E, magnis, vitaminas C |
| Estija | Vitaminas E, folio rūgštis, geležis |
| Lenkija | Kalcis, vitaminas C, geležis |
| Baltarusija | Vitaminas E, magnis, vitaminas C |
| Suomija | Vitaminas E, geležis, folio rūgštis |
| Švedija | Vitaminas E, geležis, folio rūgštis |
| Vokietija | Folio rūgštis, geležis, vitaminas E |
| Jungtinė Karalystė | Vitaminas E, vitaminas A, geležis |
| Airija | Vitaminas E, geležis, vitaminas A |
| Japonija | Vitaminas B6, magnis, cinkas |
Passarelli ir kt. (2024) paskelbti duomenys, 2018 m. vertinimai, 20+ metų vyrai, pasverta pagal gyventojų skaičių. Be jodo, seleno ir vitamino D.
- Vitaminas E patenka į trejetą beveik visose lentelės šalyse, išskyrus Lenkiją ir Japoniją.
- Mūsų sąrašas beveik toks pat kaip Latvijos ir Baltarusijos (vitaminai C ir E, magnis), tik kita tvarka.
- Daugeliui Lietuvos žmonių, gyvenančių Airijoje, JK ar Skandinavijoje, vietinė mityba turi kitų spragų, ypač geležies ir vitamino E vertinimai ten aukšti.
Medžiagos, kurių vyrams trūksta dažniau
Tyrime palygintos ir lytys. Palyginus toje pačioje šalyje ir amžiaus grupėje, vyrams dažniau nei likusiai populiacijai trūko septynių maistinių medžiagų:
- Magnio
- Cinko
- Vitamino C
- Vitamino A
- Vitamino B6
- Tiamino (vitamino B1)
- Niacino (vitamino B3)
Pasaulyje vertinama, kad magnio nepakankamai gauna apie 49 % suaugusių vyrų, palyginti su 29 % likusios suaugusios populiacijos, o cinko 56 % prieš 45 %. Modelis nepaaiškina kodėl, tačiau magnis ir vitaminas C yra ir mūsų trejete, todėl verta į juos atkreipti dėmesį žiūrint į savo valgius.
Patikra: ką išmatavo Japonijos nacionalinis tyrimas
Modelį galima patikrinti šalimis, kurios suvartojimą matuoja tiesiogiai ir išsamiai, pavyzdžiui, Japonija. 2019 m. Japonijos nacionalinis sveikatos ir mitybos tyrimas, palyginti su 2025 m. japonų rekomendacijomis vyrams:
| Maistinė medžiaga | 20+ metų vyrai, vidurkis | Japonų rekomendacija ir skirtumas |
|---|---|---|
| Kalcis | apie 500 mg | 750–800 mg apie 250–300 mg mažiau |
| Magnis | 270 mg | 330–380 mg apie 60–110 mg mažiau |
| Vitaminas D | 7,9 µg | 9,0 µg (pakankamas kiekis) apie 1 µg mažiau |
| Cinkas | 9,2 mg | 9,0–9,5 mg vidutiniškai atitinka |
| Geležis | 8,3 mg | 6,5–7,5 mg vidutiniškai pasiekiama |
Per parą. Japonų rekomendacijos skiriasi pagal amžių ir nesutampa su Europos ar JAV vertėmis.
Tyrimas su modeliu sutampa dėl magnio. Tačiau japonų vyrų cinką jis rodo rekomenduojamo lygio, o modelis vertina 95 % trūkumą: modelio mitybos duomenys rodo daug mažesnį suvartojimą nei Japonijos tyrimas. Todėl labai aukšti modelio skaičiai Japonijai dėl magnio, cinko ir vitamino B6 tikriausiai padidinti. Panašus nuokrypis gali būti bet kuriai šaliai, ir Lietuvai, todėl eiliškumas naudingesnis už tikslius skaičius.
Skaičius skaitykite atsargiai
Šalių skaičiai yra modelio vertinimai vien pagal maistą. Praturtinti produktai (pavyzdžiui, joduota druska ar praturtinti miltai ir pienas) ir papildai neįtraukti, todėl šalys, kuriose jie įprasti, atrodo prasčiau, nei yra. Dalis skaičiavimų remiasi panašių šalių duomenimis, o rezultatai gali skirtis nuo nacionalinių tyrimų, kaip rodo Japonija. Skaitykite juos kaip „kurios medžiagos šalyje yra aukštai“ ir „kuri šalis aukščiau“, o ne kaip tikslius procentus. Jodą ir seleną praleidome, nes paskelbti duomenys nesutampa su paties tyrimo bendrais skaičiais, o vitaminą D todėl, kad modelis neįvertina, kiek jo pagamina oda saulėje. Vyrų geležies poreikis modelyje nustatytas aukštas, todėl geležį vyrams laikykite silpnu signalu.
Kodėl šiandieninė mityba jų neduoda pakankamai
Mūsų trejeto medžiagos daugiausia gaunamos iš produktų, kuriuos išstumia mityba su balta duona, bulvėmis, mėsos gaminiais ir greitu maistu:
- Vitaminas C: vaisiai, uogos ir šviežios daržovės. Žiemą jų valgome mažiau, o ilgas virimas vitaminą C ardo.
- Vitaminas E: riešutai, saulėgrąžos ir augaliniai aliejai.
- Magnis: sėklos, riešutai, ankštiniai, lapinės daržovės ir viso grūdo produktai. Rafinuojant didžioji jo dalis pašalinama: Japonijos lentelėse virti rudieji ryžiai turi apie 7 kartus daugiau magnio nei baltieji.
Daugiau apie magnį straipsnyje magnio trūkumas vyrams, apie saulę ir žuvį straipsnyje vitamino D trūkumas vyrams.
Ką valgyti
Paprasti šaltiniai, kuriuos rasite bet kurioje parduotuvėje ar turguje:
- Vitaminas C: rauginti kopūstai, šviežios kopūstų salotos, paprikos, juodieji serbentai, šaltalankiai, citrusiniai vaisiai, kiviai. Rauginti kopūstai ir šaldytos uogos padeda žiemą.
- Vitaminas E: saulėgrąžos, migdolai, lazdyno riešutai ir gaminimas su augaliniu aliejumi.
- Magnis: moliūgų sėklos (apie 156 mg 28 g), migdolai (apie 80 mg 28 g), špinatai (apie 78 mg pusėje puodelio virtų), pupelės (apie 60 mg pusėje puodelio), grikiai, avižos ir juoda ruginė duona.
- Vitaminas D: riebi žuvis, pavyzdžiui, silkė, skumbrė ar lašiša (apie 14 µg 85 g lašišos, beveik JAV rekomendacija 15 µg).
Sauja riešutų ar sėklų per dieną, šviežios daržovės ar rauginti kopūstai prie kiekvieno valgio ir grikiai vietoj bulvių kelis kartus per savaitę padengia kelias spragas iš karto. Apie tyrimuose su erekcija siejamus produktus skaitykite maistas ir erekcijos funkcija.
Jei norite patikrinti savo kasdienius valgius
Nacionaliniai vidurkiai nepasako, ko trūksta jūsų valgiams; tai parodo tik įrašai. Skaičiuoti kiekvieną valgį sunku, todėl lengviau nufotografuoti valgius ir per vieną dvi savaites pažiūrėti, kas kartojasi.
Vertinimai pagal nuotrauką yra apytiksliai, ne tikslūs kiekiai.
Kada kreiptis į gydytoją
Mitybos keitimas skirtas gerai besijaučiantiems vyrams. Užuot pirmiausia bandę maistą ar papildus, kreipkitės į gydytoją, jei:
- nuovargis ar prastas apetitas trunka ilgiau nei 2 savaites arba netyčia krenta svoris: už to gali slypėti kas kita nei mityba.
- jaučiate širdies permušimus ar dusulį, arba jums sako, kad esate išblyškęs: kraujo tyrimas gali patikrinti dėl mažakraujystės.
- kaulų ar nugaros skausmas nepraeina, arba lūžo kaulas po nedidelio kritimo.
- vartojate papildą ir nuolat pykina, viduriuojate ar kamuoja troškulys: nutraukite ir kreipkitės į gydytoją.
- šlapime yra kraujo, skauda šlapinantis, karščiuojate arba erekcija staiga pasunkėjo: kreipkitės į urologą ar šeimos gydytoją.
Dažnai užduodami klausimai
Ko Lietuvos vyrams trūksta dažniausiai?
Pagal 2024 m. pasaulinio tyrimo modelio vertinimus, Lietuvos vyrų sąrašo viršuje yra vitaminas C, vitaminas E ir magnis. Tai vertinimai vien pagal maistą, o ne matavimai.
Ar valgome geriau ar prasčiau nei kaimynai?
Nei vienareikšmiškai geriau, nei prasčiau. Tais pačiais vertinimais Lietuvoje vitamino C trūkumas dažnesnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, bet vitamino E ir magnio trūksta rečiau nei Latvijoje, o cinko ir folio rūgšties padėtis gana gera. Kiekviena šalis turi savų spragų.
Ar tai reiškia, kad 7 iš 10 Lietuvos vyrų trūksta vitamino C?
Ne. Tai modelio vertinimas, kiek vyrų su maistu gauna mažiau nei vidutinis poreikis, neįskaitant papildų ir praturtintų produktų. Tai nėra išmatuota kraujyje ir nereiškia ligos. Skaitykite kaip eiliškumą: vitaminas C mūsų sąraše yra aukščiau už daugumą kitų maistinių medžiagų.
Ar vienas multivitaminas viską padengs?
Kai kurias spragas gali užpildyti, tačiau kelios maistinės medžiagos turi viršutinę ribą, o derindami produktus galite ją viršyti to nepastebėję. Pirmiausia pažiūrėkite, ko trūksta jūsų mitybai, o jei vartojate papildą, patikrinkite kiekius. Jei sergate inkstų liga ar vartojate vaistus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Šaltiniai
- Passarelli S, Free CM, Shepon A, Beal T, Batis C, Golden CD. Global estimation of dietary micronutrient inadequacies: a modelling analysis. Lancet Glob Health. 2024;12(10):e1590-e1599. pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39218000/
- Passarelli S, et al. Šalies, amžiaus ir lyties vertinimai (2018) iš minėto tyrimo: autorių duomenų saugykla. github.com/cfree14/global_intake_inadequacies
- Harvard Gazette. Billions worldwide deficient in essential micronutrients. 29 August 2024. news.harvard.edu/gazette/story/2024/08/billions-worldwide-de
- Ministry of Health, Labour and Welfare (Japan). 2019 m. Nacionalinis sveikatos ir mitybos tyrimas, 1 dalis, 1-2 lentelė (vyrai pagal amžiaus grupes). Japonų kalba. www.mhlw.go.jp/content/000711006.pdf
- Health and Longevity Net (Japan Foundation for Aging and Health). Magnis: funkcijos ir paros norma pagal Japonijos referencines maistinių medžiagų vertes (2025). Japonų kalba. www.tyojyu.or.jp/net/kenkou-tyoju/eiyouso/mineral-mg.html
- NIH Office of Dietary Supplements. Magnesium: Fact Sheet for Health Professionals. ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/
- NIH Office of Dietary Supplements. Vitamin D: Fact Sheet for Health Professionals. ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/
